2022 m. lapkričio 3 dieną dr. M. Daraškevičius Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, Kultūros paveldo tyrimų skyriuje, pradeda vykdyti podoktorantūros stažuotę.  Mokslininkas stažuotojas 2022-2024 m. vykdys tyrimą “Virtuvės modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje”, tyrimo vadovė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Panemunės pilies virtuvės kepykla, XVIII a. II pusė. Linos Fisheye nuotr., 2021 m.

Tyrimo anotacija:

Virtuvės istorikas Molly Harisson taikliai pastebėjo, sakydamas, kad dideli įvykiai virtuvėse nenuti nka, jos tarsi nematomos namų Pelenės. Dėl antraplanio vaidmens dvarųkultūroje virtuvės lieka mažai pažintos, todėl mažiau ir verti namos, o dėmesys sutelkiamas ten, kur vyko didysis dvaro veiksmas – centrinius rūmus. Tačiau kalbant apie XIXa., virtuvės presti žas gerokai išauga, apie tai byloja gausiai Vilniuje leistos kulinarijos knygos, kurių autorės – ir dvarininkės.

Šių eilučių autoriaus daktaro disertacijos tyrimas buvo skirtas dvaro rūmų valgomojo kambariui. Tačiau pateikti visapusišką vaizdą apie dvarų valgymo kultūrą neištyrusmaisto gamybos erdvės neįmanoma. Disertacijos recenzentė istorikė Reda Griškaitė būtent šią rekomendaciją ir išsakė, linkėdama tyrimu valgomojo erdvėje neapsiriboti irtęsti jį maisto ruošos zonoje – virtuvėje. Todėl kolegės paskati nimas ir iš profesinių interesų gimęs poreikis suformavo ir podoktorantūros stažuotės mokslinio projekto ti kslą– rekonstruoti Lietuvos aukščiausiojo sluoksnio kilmingųjų virtuvės struktūrą ir vaizdą dvarų modernėjimo procesų XVIII a. pab.–XX a. pr. kontekste. Virtuvės tyrėjų dėmesįužsienyje patraukė jau XX a. 8 dešimtmetyje. Lietuvoje dvarų virtuvės (išskirti nai medinių) glaustai aptartos „Lietuvos architektūros istorijoje“. Tai skati na kelti papildomusklausimus ir Lietuvos dvarų tyrimų lauke: analizuoti virtuvinių ofi cinų architektūrą (ne ti k medinių, bet ir mūrinių), ypač XIX a. pabaigoje sparčiai diegiant moderniastechnologijas, ten dirbusius tarnus, o taip pat – koks buvo dvaro ponios vaidmuo šioje Pelenės istorijoje.

Atliktas tyrimas leis naujai pažvelgti į Lietuvos bajorų namų struktūros ypatumus, jų modernėjimo apraiškas ir procesus Vakarų Europos namų planavimo ir įrengimo raidoskontekste. Surinkta medžiaga svariai papildytų žinias ir turėtų socialinę naudą bei prakti nę vertę: pasitarnautų atkuriant ar pritaikant dvarų sodybų virtuvių interjerus,kuriant muziejines ekspozicijas ir edukacijas.

Raktažodžiai: dvarai, virtuvė, architektūra, modernizavimas, XIX amžius