Podoktorantūros stažuotė:

2022-2024 m. dr. M. Daraškevičius, kaip mokslininkas stažuotojas, dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, Kultūros paveldo tyrimų skyriuje.

  • Tyrimo pavadinimas: Virtuvės modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pabaigoje–XX a. pradžioje
  • Darbo vadovė: prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė
Panemunės pilies virtuvės kepykla, XVIII a. II pusė. Linos Fisheye nuotr., 2021 m.

Virtuvės istorikas Molly Harisson taikliai pastebėjo, sakydamas, kad dideli įvykiai virtuvėse nenuti nka, jos tarsi nematomos namų Pelenės. Dėl antraplanio vaidmens dvarųkultūroje virtuvės lieka mažai pažintos, todėl mažiau ir verti namos, o dėmesys sutelkiamas ten, kur vyko didysis dvaro veiksmas – centrinius rūmus. Tačiau kalbant apie XIXa., virtuvės presti žas gerokai išauga, apie tai byloja gausiai Vilniuje leistos kulinarijos knygos, kurių autorės – ir dvarininkės.

Šių eilučių autoriaus daktaro disertacijos tyrimas buvo skirtas dvaro rūmų valgomojo kambariui. Tačiau pateikti visapusišką vaizdą apie dvarų valgymo kultūrą neištyrusmaisto gamybos erdvės neįmanoma. Disertacijos recenzentė istorikė Reda Griškaitė būtent šią rekomendaciją ir išsakė, linkėdama tyrimu valgomojo erdvėje neapsiriboti irtęsti jį maisto ruošos zonoje – virtuvėje. Todėl kolegės paskati nimas ir iš profesinių interesų gimęs poreikis suformavo ir podoktorantūros stažuotės mokslinio projekto ti kslą– rekonstruoti Lietuvos aukščiausiojo sluoksnio kilmingųjų virtuvės struktūrą ir vaizdą dvarų modernėjimo procesų XVIII a. pab.–XX a. pr. kontekste. Virtuvės tyrėjų dėmesįužsienyje patraukė jau XX a. 8 dešimtmetyje. Lietuvoje dvarų virtuvės (išskirti nai medinių) glaustai aptartos „Lietuvos architektūros istorijoje“. Tai skati na kelti papildomusklausimus ir Lietuvos dvarų tyrimų lauke: analizuoti virtuvinių ofi cinų architektūrą (ne ti k medinių, bet ir mūrinių), ypač XIX a. pabaigoje sparčiai diegiant moderniastechnologijas, ten dirbusius tarnus, o taip pat – koks buvo dvaro ponios vaidmuo šioje Pelenės istorijoje.

Atliktas tyrimas leis naujai pažvelgti į Lietuvos bajorų namų struktūros ypatumus, jų modernėjimo apraiškas ir procesus Vakarų Europos namų planavimo ir įrengimo raidoskontekste. Surinkta medžiaga svariai papildytų žinias ir turėtų socialinę naudą bei prakti nę vertę: pasitarnautų atkuriant ar pritaikant dvarų sodybų virtuvių interjerus,kuriant muziejines ekspozicijas ir edukacijas.

Raktažodžiai: dvarai, virtuvė, architektūra, modernizavimas, XIX amžius


Lietuvos dvarų vasaros mokykla (2021, 2022)

2021 ir 2022 m. M. Daraškevičius dalyvauja projekte skirtame dvarų paveldo problemų aktualinimui.

  • Projekto pavadinimas: Lietuvos dvarų paveldo mokykla
  • Projekto vadovas: dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė
  • Projektą vykdo: Lietuvos dailės istorikų draugija (kartu su Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilimi)
  • rojekto data: 4-08/2021, 4-08/2022

Plačiau >>


Tarptautinis projektas: Bajorų dvarų sodybos ir rezidencijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (2019)

2019 m. M. Daraškevičius dalyvauja tarptautiniame projekte skirtame dvarų paveldo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje architektūros tyrimams.


Tarptautinis projektas: Lietuvos dvarų valgomojo erdvės planavimo raidos XIX amžiuje tyrimas (2019)

2019 m. M. Daraškevičius dalyvauja tarptautiniame projekte skirtame Lietuvos bajorų dvarų paveldo XIX a. architektūros ir interjero tyrimams.


Daktaro disertacija: Valgomojo erdvės planavimo modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pab. – XX a. pr. (nuo 2016)

2016-2020 m. parengta Humanitariniai mokslų srities, Menotyros (03H) krypties (Architektūros teorija ir istorija) daktaro disertacija.

  • Darbo vadovė: doc. dr. Rasa Butvilaitė (Vilniaus dailės akademija)
  • Disertacijos pavadinimas: Valgomojo erdvės planavimo modernėjimas Lietuvos dvaruose XVIII a. pab. – XX a. pr.
  • Institucija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius (jungtinė doktorantūra kartu su Vilniaus dailės akademij)
Verkiai. Rūmų valgomasis / Filipas Benua litografija pgl. Vasilijų Sadovnikovą / Jonas Kazimieras Vilčinskis, „Vilniaus albumas“, II serijos I sąsiuvinis, Nr. 3.

XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Lietuvos didikų rezidentinių dvarų rūmuose pastebimi planavimo pokyčiai – pradedami įrengti atskiri valgomojo kambariai. Šiame architektūrologiniame valgomojo erdvės organizavimui skirtame tyrime analizuojami valgomojo kambario ir su mitybos funkcija susijusių dvaro rūmų erdvių planavimo principai, jų paskirtis, tarpusavio ryšiai, valgomojo interjero savitumas ir kaita XIX amžiuje. Tyrimo tikslas yra pažvelgti į šias transformacijas Lietuvos istorinės-socialinės raidos ir platesniame Europos modernėjimo procesų kontekstuose.

Darbą sudaro trys skyriai. Įvadiniame skyriuje apžvelgiami modernizacijos procesai XVIII ir XIX a. Europoje ir Lietuvoje, aptariama jų įtaka dvarininkų kasdienybės ir vartojimo kultūrai. Antrajame skyriuje analizuojama laikotarpio architektūros teorija ir jos poveikis Apartament planavimo principams, gvildenamas Salle à manger planavimo ir specifiškumo klausimas. Trečiajame skyriuje pateikiamas didiko valgomojo erdvės vaizdas dvarų kasdienybės kontekste skirtingais istoriniais periodais bei maisto vartojimo–pasirengimo–tiekimo–gamybos grandinės kaita ir ją lėmusios prielaidos.

Raktažodžiai: modernizacija, dvarai, apartamentų planavimas, valgomasis, bajorija, Lietuva, XIX a.